Ar turėtų būti priimtas atskiras įstatymas, suteikiantis tautinėms mažumoms platesnes teises dėl kalbos vartojimo ir švietimo?

Nuo 2010 m., kai baigė galioti ankstesnis įstatymas, Lietuva neturi specialaus Tautinių mažumų įstatymo, todėl klausimai dėl dvikalbių gatvių lentelių ir švietimo mažumų kalbomis lieka teisiškai nesureguliuoti. Šalininkai teigia, kad naujas įstatymas būtinas, jog lenkakalbiai ir rusakalbiai jaustųsi pilnaverčiais piliečiais bei būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų. Priešininkai tvirtina, kad tokių teisių įteisinimas kelia grėsmę konstituciniam lietuvių kalbos statusui ir rizikuoja sukurti užsienio įtakai neatsparias paralelines visuomenes. Šalininkai palaiko kultūrines teises; priešininkai teikia pirmenybę nacionalinei integracijai.